kaladė

kaladė
×kalãdė sf. (2) 1. SD93, [K], M, Š, OZ21 rąsto galas pasidėti ką kapojant, trinka: Šita bus gera žabam kapoti kalãdė Nj. Ant kalãdės padėjęs, mėsą žnakstyk, t. y. kapok J. Malkas kapo[ja] ant kaladės Skr. Malkas skaldom ant kaladės Rs. Dėkis ant kalãdės ir tada kirsk Nmn. Kirvis an skiedryno, kur malkas kapojam, kaladėj Stk. Medžio kaladėlių gatvės grindinys EncVIII1063. Kur kaladžiotė, kur mėsą kapojam? Sdk. ^ Storos rankos kai kalãdės (labai storos, riebios) Sld. Drūta boba kai kalãdė Ds. Kojos sutinusios kaip kaladės Pt. Susišneka kaip kiaulė su kalade Krž. 2. storas rąstas, sienojas, medžio liemuo: Ar storą kaladę supjovei an lentų? Vrn. Šitą kaladę pjaukim į malkas Pun. Merkiu plukdina kaladès Vlk. Šile tai, žinote, yra storų pušinių kaladžių Gdl. Žmonės žiemą iš miško kaladès veža Lš. Išpjovė dvi kaladès lentų Lš. Paprieniokai, žiūrėk, veža ir veža kaladès į Nemuną Dkš. Iš palinkusios pušelės išaugs kaladėlė Ėr. 3. prk. liemuo: Mergaitės buvo graži kalãdė Lzd. 4. pailgas kertuotas rąstelis, uždėtas skersai rogių, sienojams vežti: Ilgi medžiai be kalãdės vežti negalima Pn. Kely turėjom netikėtai sugaišti, mat rąstas nuo kalãdės buvo nukritęs Žml. Neužmiršk kalãdę paimti, aš virves surankiojau Kvr. Tik kaladę gerai pririšk RdN. Joni, uždėk kalades, važiuosma rąstų vežti Lk. 5. ratų dalis, medžio skersinis, uždėtas ant ašies, skersininkas: Pasidariau naują kalãdę, dabar reikia tik apkaustyti Žl. 6. psn. trinka, kuria baudžiavos laikais sukaustydavo suimtiesiems kojas, šiekštas: Dvarininkas baudžiauninką kaladėmis užkaltomis kojomis atiduodavo į rekrutus rš. Sugaudė visus kaip paukštelius ir susodino į kaladę Sz. Keliauja nelaimingas, vilkdamas kaladę an kojos Brt. Įsodino juos ing vidutinę kalinę, o kojas jų įrakino ing kaladę BtApD16,24. 7. iš medžio stuobrio išskobtas avilys, kelmas: Turim vieną kalãdę bičių Trgn. Mes te jau nebedaug turim – tris kaladès ir vieną rūmavą Pg. Šitose kalãdėse senės bitės Drsk. Neturi ir anas šiemet medaus, sakė, dvi kaladės išlikę Skdt. Buvo daug kalãdžių bičių Dglš. 8. medinis pagalys, pakabintas kiaulei ant kaklo, kad labai nebėgiotų, kriogis: Pririšk kalãdę kiaulei, tai nešokinės per tvorą Vlk. 9. kortų malka: Kortų kalãdė turi dvidešimt keturias, trisdešimt dvi kortas, didžioji – penkiasdešimt dvi Ss. Su nepilna kortų kaladè negalima lošti Žml. Ar tu gali iš visos kalãdės ištraukt kokią nori kortą? Dgl.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • kaladė — kalãdė dkt. Ąžuoli̇̀nė kalãdė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • Kalade — (franz. calade), eine abschüssige Anhöhe in der Reitbahn, die bei der Dressur benutzt wird …   Meyers Großes Konversations-Lexikon

  • Kalade — Kalāde (frz.), Anhöhe in Reitbahnen für Dressurzwecke …   Kleines Konversations-Lexikon

  • kaladėlė — kaladė̃lė dkt. Žaisdami̇̀ kerepėtą, pàdeda dvi̇̀ kaladėlès arbà dù akmenukùs ir skersai̇̃ lazdẽlę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kalada — ×kaladà (brus. кaлoдa) sf. (2) [K], J, MitI16, Jn, Sch277; R78, MŽ, N 1. žr. kaladė 1. Kapodamas šakalius, pasidėk ant kalãdos, o taip išsikapos grindys Pln. Pasidaryk pirma kaladą, tad tiktai galėsi kartis tašyti Akm. Kaip kalada pelėda JD96.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kaladinis — ×kalãdinis, ė adj. (1), kaladìnis (2) Vlkv → kaladė. 1. kuris kaladės didumo, kaip kaladė: Geriausioj krikštasuolės stalo vietoj bumso kalãdinis sūris Kp. 2. iš kaladės padarytas: Dabar bitinykai ima vartoti Dadano avilius, tai kaladiniai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sutinti — 2 sutìnti, sta, o (sùtinė) 1. intr. Q49, Sut, N, K, M, Š, LL116,130, DŽ, NdŽ, KŽ ištinti, subrinkti, supusti: Sutystu MŽ. Sutìno keliai nuo šalčio brendant par sniegą J. Viena pripylė vyru pipirų, kap sùtinė jis DrskŽ. In daikto žmogus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Nyaung-U Township — Nyaungu, Nyoungoo, Nyaungoo[1]   Township   …   Wikipedia

  • atvelėti — 1. tr. atskalbti, išplauti iki pirmykščio švarumo: Užnešioji marškinius, jog paskui net atvelėti nieku būdu negalima V.Krėv. 2. tr. atmazgoti: Rankos niekaip nemožna atvelėt Mlk. 3. tr., intr. Švnč atidaužyti, atkulti: Atvelėjo šonus lazda ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvolioti — 1. tr. voliojant atristi, atridenti: Atvolioti rąstą, statinę DŽ1. Tokią kaladę atvoliojo, nereikia nė kapot Všk. | refl. tr.: Ką čia atsivolioji? – Matgi – siūlelius (siūlų ritę) Slm. ║ refl. atriedėti: Apie vidurį nakties i atsivolioja prie jo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”